Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų.
Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių komercinių zonų, sugeneruotos pajamos.
„Džiugina tai, kad augimą išlaikome visus metus, o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018-aisiais, skaičiuojame 5 proc. aviacinių pajamų augimą. Sėkmingai įgyvendiname ir užsibrėžtą tikslą suvienodinti aviacinių ir neaviacinių pajamų dalis. Pastarosios pajamos jau gerokai šoktelėjusios – išaugo net 30 proc. ir siekia 13 mln. eurų, o tai sudaro 36 proc. visų pajamų. Ateityje ši dalis tikrai didės, nes oro uostuose vykdoma paslaugų plėtra ir infrastruktūros rekonstrukcija. Bendram ateities finansinių rodiklių augimui didelės įtakos turės ir sėkmingai vykdoma pagrindinių oro vartų - Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programa“, - akcentuoja Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Tomas Krakauskas.
Lietuvos oro uostų pajamų didžiąją dalį vis dar sudaro aviacinė veikla: per 9 šių metų mėnesius pajamos augo nuosaikiai, tačiau stabiliai ir viršijo 23 mln. eurų. Nuoseklų augimą sąlygojo daugelis strateginių sprendimų.
„Atnaujinamas siūlomų krypčių sąrašas, derybos su oro vežėjais, efektyviai įgyvendinama įmonės veiklos vystymo strategija augina skrydžių ir keleivių skaičių, tad tokios tendencijos atsispindi ir finansiniuose rodikliuose“, - sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) duomenimis, auganti ekonomika ir skrydžių įperkamumas didina keleivių srautus visame pasaulyje – 2018-aisiais jis siekė 8,8 mlrd., ateityje prognozuojamas ir tolimesnis augimas.
Tuo tarpu sparčiausiai augantis rodiklis – neaviacinės pajamos, ir toliau didėja – lyginant su praėjusiais metais, jos jau paaugo trečdaliu, o per 5 Lietuvos oro uostų įmonės veiklos metus neaviacinės veiklos pajamos išaugo daugiau nei du kartus.
„Neaviacinių pajamų didinimas yra vienas iš įmonės prioritetų, tad tokie rezultatai rodo tinkamai pasirinktą ir vystomą įmonės veiklos kryptį. Šiuo metu neaviacinės pajamos auga greičiau nei keleivių srautai, o oro uostuose siūlomų paslaugų spektras yra plačiausias nei kada nors anksčiau: įrengtos naujos kavinės, automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujintas verslo klubas, įdiegti skaitmeniniai pasienio kontrolės sprendimai ir kiti sprendimai“, - teigia M. Gelžinis. Ir priduria, kad per paskutinius 5 metus komercinių plotų dydis oro uostuose išaugo beveik trečdaliu.
„Ir toliau efektyviai išnaudosime turimas erdves bei įgyvendinsime naujus projektus. Artimiausiu metu Vilniaus oro uoste pristatysime naująjį VIP terminalą su konferencijų centru, baigiama įrengti moderni daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė šalia sostinės oro vartų“, - sako Lietuvos oro uostų vadovas.
Per pirmus tris metų ketvirčius Lietuvos oro uostų EBITDA (t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), lyginant su tuo pačiu laiku praėjusiais metais, padidėjo 5 proc., o grynasis pelnas prieš apmokestinimą (EBT) padidėjo 17 proc. Dėl organizacijos plėtros išaugo ir veiklos sąnaudos.
„Per metus veiklos sąnaudos padidėjo 22 proc. Liūto dalį čia sudaro padidintas darbo užmokesčio fondas, pakelti atlyginimai mažiausiai uždirbantiems ir padidėjęs bendras darbuotojų skaičius įmonėje“, – pažymi M. Gelžinis.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 88 reguliariosiomis kryptimis.