Leisti

Šiais metais atlyginimas kilo didžiajai daliai Lietuvos oro uostų darbuotojų. Pirmojo šių metų ketvirčio atlyginimų statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje neatskaičius mokesčių siekia 1675 Eur ir yra trečdaliu didesnis už šalies vidurkį. Tačiau bendrovė koncentruojasi ne tik į didesnį uždarbį – didelis dėmesys skiriamas papildomoms naudoms, kurios, ekspertų tikinimu, dar labiau skatina darbuotojus tapti pilnaverte įmones dalimi.

 

Darbo užmokesčio augimas

 

Nuo gegužės 1 d. daugiau uždirba apie 80 proc. įmonės darbuotojų, iš kurių daugiausiai – operatyvinės srities specialistai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės darbuotojams atlyginimas nuo gegužės pradžios pakilo 24 proc. Šiemet vykdomam darbuotojų atlygio kėlimui tris oro uostus vienijanti įmonė iš viso skirs apie 1 mln. Eur.

 

„Atlyginimo padidinimo jau sulaukė daugiau nei 500 darbuotojų. Siekiame, kad įmonės komandą sudarytų talentingiausi ir geriausi savo srities specialistai, dedame pastangas, kad juos išsaugotume, todėl tiek mėnesinio atlyginimo, tiek kitų darbo sąlygų gerinimas yra prioritetinis ir tęstinis klausimas įmonėje“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.

 

Lietuvos oro uostų vadovas pažymi, kad darbo užmokestis darbuotojams yra peržiūrimas kasmet. Per pastaruosius dvejus metus t. y. tiek 2017 m., tiek 2018 metais vidutiniškai atlyginimai įmonės darbuotojams augo apie 10 proc. Analizuojant ilgametę atlyginimų perspektyvą matyti, kad Lietuvos oro uostų darbuotojai 2015 m. vidutiniškai uždirbo 898 Eur, o 2018 m. pabaigoje – 1203 eurų.

 

Darbuotojų įsitraukimo svarba

 

Lietuvos oro uostų personalo skyriaus vadovė Rūta Baleišienė akcentuoja, kad tarp prioritetinių įmonės uždavinių patenka ir darbuotojų įsitraukimo rodiklio gerinimas. Pernai jis siekė 43 proc., šis skaičius nuosekliai auga.

 

„Mūsų patirtis rodo, kad didelė vertybė, jei kolegos mato prasmę siekti organizacijai svarbių tikslų ir tai darydami taip pat gali kurti vertę sau. Kolegų įsitraukimą gerina ne tik didėjantis uždarbis, bet ir kitos siūlomos pridėtinės naudos, taip pat kompetencijų ugdymas, galimybė tobulėti ir prisidėti prie strateginės reikšmės projektų įgyvendinimo“, – pastebi personalo ekspertė.

 

Kaip papildomas naudas šalia uždarbio įmonė darbuotojams pasirinktinai siūlo sveikatos draudimo paslaugų paketus, dalinį degalų arba mobiliojo telefono ir ryšio paslaugų kompensavimą, taip pat galimybę dalyvauti III pakopos pensijų fondo kaupime. Skaičiuojama, kad iš šių naudų daugiau kaip 80 proc. įmonės darbuotojų pasirenka sveikatos draudimo paketą, 9 proc. darbuotojų – dalies degalų išlaidų kompensavimą.

 

Bendrovės darbuotojai skatinami kompensuojant dalį išlaidų vaikų stovykloms, taip pat padengiama dalis lėšų neįgaliųjų vaikų gydymui sanatorijose, darbuotojai gali naudotis biure esančia biblioteka, sporto sale, gauti papildomas atostogų dienas, kai kurie specialistai pagal poreikį gali pasinaudoti galimybe dirbti iš namų.

 

R. Baleišienė taip pat akcentuoja, kad Lietuvos oro uostų personalo valdymo politika formuojama siekiant keisti viešumoje vis dar egzistuojantį neigiamą viešojo sektoriaus kaip darbdavio įvaizdį, kuris gali trukdyti į įmonę pritraukti profesionalių kandidatų. Todėl be konkurencingo atlygio ar apčiuopiamų pridėtinių naudų, įmonė dėmesį teikia ir įnvestavimui į darbuotojų žinias bei talentų ugdymą. Tam pasitelkiami įvairūs profesiniai mokymai Lietuvoje ir užsienio šalyse. 2018 m. tokiuose mokymuose bent kartą dalyvavo 84 proc. darbuotojų. Pagrindinės sritys, kuriose darbuotojai siekia gilinti žinias – klientų aptarnavimas, efektyvus komandos ir procesų valdymas, pardavimai ir lyderystė.

 

Iš viso įmonėje Lietuvos oro uostai šiuo metu dirba 647 darbuotojai. Įmonės duomenimis, praėjusiais metais net 12 proc. darbuotojų pasinaudojo vidinės karjeros galimybėmis.

 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019 06 11 d. 11:21
Atgal