Per 2022 metų kovo mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo beveik 312 tūkst. keleivių ir beveik 3700 skrydžių. Palyginimui – 2021 metų kovą per tris oro uostus keliavo 56 tūkst. keleivių ir buvo aptarnauta daugiau nei 1 600 skrydžių. Lyginant su prieš pandemiją (2019 metų kovo) buvusiu laikotarpiu – šio kovo keleivių skaičius jau siekia 67 proc., o skrydžių srautas net 80 procentų.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad toks aviacijos srautų augimas yra logiškas, nes daugelis Europos valstybių panaikino papildomus pandemijos laikotarpio ribojimus ir papildomus tikrinimus, o tai žymiai palengvino kelionių procesus.

„Įvertinant sezoniškumą, kovo mėnuo įprastai aviacijoje jau pasižymi didesniais srautais, tai yra įžanga į vasaros sezono keliones, todėl, mūsų vertinimu, šis kovas jau iš esmės atspindi visas tendencijas, kurias matėme prieš pandemiją buvusiu laikotarpiu. Keliautojai tikrai nebenori atidėlioti kelionių ir drąsiau naudojosi galimybėmis skristi verslo, atostogų ar artimųjų lankymo tikslais. Augimą ir tolygų atsistatymą matome visose aviacijos rodiklių kategorijose, o oro uostai dar labiau priartėjo prie visiško atsigavimo po pandemijos sukeltų iššūkių“, - teigia A.Stikliūnas.

Anot eksperto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad visą kovo mėnesį jau vyko Rusijos karas Ukrainoje. Nepaisant pirmą pavasario mėnesį tvyrojusios geopolitinės įtampos, tai neigiamai nepaveikė keleivių srautų Lietuvos oro uostuose. Stebima ryškėjanti tendencija, kad emociškai pavargę, turintys tam tikras finansines pagalves bei nerimaujantys dėl visuotinai kylančių kainų gyventojai, stengiasi naudotis proga ir dar keliauti žemesnėmis kainomis nei prognozuojama artimoje ateityje.

Keliautojų Vilniaus oro uoste šių metų kovo mėnesį fiksuota 217 tūkst. (2021 metais buvo 51 tūkst.), Kauno oro uoste buvo 79 tūkst. (2021 metais buvo 4385), Palangos oro uoste aptarnauta 15 tūkst.(2021 metais buvo 997) keleivių. Pabrėžiama, kad Kauno oro uostas išsiskiria tuo, jog šį kovo mėnesį keleivių srautas antrame pagal dydį oro uoste jau pasiekė beveik 93 proc. to keleivių skaičiaus, kuris ten buvo fiksuojamas 2019 metų kovą – tai sparčiausiai į prieš-pandemines apimtis grįžtantis oro uostas.

Skrydžių skaičius Vilniaus oro uoste šį kovą fiksuotas 2624 (2021 metais buvo 1236), Kauno oro uoste kovo skrydžių skaičius jau net 15 proc. viršijo prieš-pandeminį laikotarpį ir siekė 821 (2021 metais buvo 283), Palangos oro uoste kovą buvo fiksuoti 248 aptarnauti skrydžiai (2021 metais buvo 127).

Krovinių kovo mėnesį Vilniaus oro uoste gabenta 1330 tonų (2021 metais buvo 1375 tonos), Kauno oro uoste gabenta viso 408 tonos (2021 metais buvo 413 tonų).

Detalią informaciją apie Lietuvos oro uostuose vykdomas tiesiogines skrydžių kryptis ir šalių taikomus reikalavimus keliautojams galima sužinoti specialiame polapyje keliautojams: www.vno.lt/kryptys

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 04 07 d. 16:13

Susijusios naujienos

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija panaši į 2019 metus
Plačiau
Gegužės mėnesio Lietuvos oro uostų statistika: Kauno oro uostas toliau lyderiauja, kiti oro vartai sparčiai artėja prie priešpandeminių rezultatų
Plačiau
Lietuvos oro uostų aviacijos rodiklių metų pradžios apžvalga: lietuviai kelionėms lėktuvais netaupo
Plačiau
Lietuvos oro uostų vasario statistika: fiksuojami nuosekliai augantys aviacijos rodikliai
Plačiau
Atgal
X