Keleivių ir skrydžių srautams kai kuriais atvejais net viršijus iki pandemijos buvusį lygį, Lietuvos oro uostai tęsia esminių infrastruktūros projektų vykdymą. Infrastruktūros plėtra derinama su efektyvumu, o vienas esminių rodiklių – kryptingas elektros vartojimo mažinimas. Skaičiuojama, kad vien Vilniaus oro uoste elektros sąnaudas (kWh bendrą kiekį) jau pavyko sumažinti 16 proc., lyginant 2019 ir 2022 metų pirmųjų pusmečių rezultatus.
„Šiuo metu turima infrastruktūra Vilniuje nėra pritaikyta turimam keleivių srautui. Kelia iššūkių ir senų pastatų pritaikymas naujiems aplinkosauginiams standartams. Be to, ji ne iki galo tenkina ir keleivių patirties rodiklius, kurie kritiškai svarbūs tam, kad išplėstume Lietuvos pasiekiamumo žemėlapį, taip pat pritrauktume naujas oro bendroves bei naujas kryptis. Oro uostams keliami ambicingi tikslai, aplinkosauginiai įsipareigojimai, griežtėja ir saugumo reikalavimai. Esame aiškiai apsibrėžę strateginius infrastruktūros projektus ir jų siektinus efektyvumo kriterijus. Vykdydami tokius plėtros projektus siekiame, kad jie būtų ne tik modernūs, bet ir efektyvūs bei patogūs tiek keleiviams, tiek mūsų partneriams. Pavyzdžiui, elektros suvartojimo mažinimui dėmesio skiriame bene kiekviename žingsnyje – tiek tiesioginėje savo, tiek nuomininkų ir kitų oro uostų partnerių veikloje, todėl jau galime stebėti aiškius sąnaudų mažėjimo rezultatus“, - sako Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento direktorius Arnas Dūmanas.
Kalbėdamas apie įgyvendintus ir artimiausioje ateityje plėtojamus infrastruktūros projektus, A. Dūmanas pasakoja, kad jau kelerius metus visuose oro uostuose naudojama elektros energija, kuri yra pagaminta tik iš atsinaujinančių šaltinių. Vilniaus oro uoste, ant VIP terminalo ir konferencijų centro pastato, įrengta ir taip pat jau kelerius metus sėkmingai eksploatuojama saulės jėgainė. Ji yra tik pirmasis žingsnis - artimiausiu metu Lietuvos oro uostai praneš apie tolesnę saulės elektrinių plėtros strategiją.
2021 m. pabaigoje baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas. Trejus metus trukusios rekonstrukcijos metu atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai bei peronas, sudarant sąlygas aerodromo pralaidumo pagerinimui, greičiau pasiekti orlaivių stovėjimo vietas ir mažinti CO2 kiekius, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai.
Taip pat praėjusiais metais sėkmingai įvykdyta Palangos oro uosto rekonstrukcija. Įdiegti LED žiburiai sumažino viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius. Rekonstruoti orlaivių kilimo, tūpimo, riedėjimo takai.
Tęsiamas MRO projektas Kauno oro uoste, palaipsniui vystant infrastruktūrą, kuri leistų pritraukti orlaivių techninės priežiūros, dažymo ir kitas orlaivių remonto ir priežiūros veiklas vykdančias bendroves. Planuojama, kad artimiausiais metais Kauno oro uoste bus įrengtos papildomos orlaivių stovėjimo vietos, praplėstas peronas, tačiau visa plėtra bus vykdoma laikantis efektyvumo principų.
Tarp artimiausių ir itin svarbių infrastruktūros projektų – naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo modulis, kuris kritiškai svarbus ne tik Vilniaus, bet ir visam Lietuvos oro uostų tinklui. Šis projektas nuo pat planavimo pradžios buvo kuriamas energinio efektyvumo principais, todėl atitiks aukščiausius, tarptautinius reikalavimus pastatų efektyvumui.
Aplinkosauga kaip prioritetas
Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovė Kristina Greičiūtė tikina, kad siekis modernią infrastruktūrą derinti su žaliojo kurso tikslais išlieka prioritetiniu uždaviniu. Realūs veiksmai jau įgyvendinami ir CO2 emisijos mažėja.
„Didžiausia visų trijų oro uostų CO2 emisijų dalis yra nulemta būtent elektros energijos suvartojimo – kalbant skaičiais, tai daugiau, nei 70 proc. Mes iki 2030 m. norime pasiekti nulinę CO2 emisiją iš savo veikloje kontroliuojamų operacijų, o tai reiškia, kad elektros energijos vartojimo mažinimas ir kiti kompleksiniai sprendimai ieškant alternatyvių šaltinių yra būtini. Jau taikome įvairius veiksmus, tai kryptingai darysime ir toliau - didiname pastatų energetinį efektyvumą, diegiame inovatyvias pastatų valdymo sistemas, palaipsniui įtraukiame ir kitus oro uostų partnerius“, – komentuoja K. Greičiūtė.
Ji priduria, kad tokia priemonė, kaip apšvietimo sistemų, tame tarpe oro uosto žiburių, keitimas į LED technologijas sutaupo gana ženklų elektros energijos kiekį.
Teigiama, kad nors transporto ir įvairių aptarnavimo sistemų elektrifikavimas, pavyzdžiui, orlaivių pagalbinių jėgainių, lemia augantį elektros poreikį oro uoste, tačiau mažina bendras oro uosto CO2 emisijas dėl mažesnio dyzelinių variklių naudojimo.
Lietuvos oro uostų teritorijose jau dabar naudojamos hibridinės, elektrinės transporto priemonės – tiek keleivių aptarnavimui, tiek kitų oro uosto operacijų metų.