Keleiviams - LTOU Vilnius

Raskite savo skrydį

Išvyksta Atvyksta

Dabartinis laukimo laikas aviacijos saugumo patikros punkte: – min

Keliaukite lengvai

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Liepos 6-oji ir Lietuvos himnas – užsienyje: kur įdomu nuskristi ilgąjį savaitgalį? Valstybės dienos nebūtina praleisti namuose su cepelinais ar šašlykais. Liepos 6-osios ilgasis savaitgalis gali tapti proga trumpam išvykti, o „Tautišką giesmę“ sugiedoti kitame Europos mieste. Iš Lietuvos oro uostų patogu pasiekti vietas, kur kelios dienos dovanoja istorijos, jūros, muzikos, gastronomijos ir vasariško miesto įspūdžių. Roma – istorija, kurios niekada neužkloja dulkės Italijos sostinė Roma – kryptis keliautojams, kurie liepos 6-osios ilgąjį savaitgalį nori trumpos kelionės per kelis tūkstančius metų. Į Romą iš Lietuvos patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – ne veltui šiemet vasaros sezonu „Ryanair“ padidino skrydžių iš Vilniaus į Italijos sostinę dažnį. Pirmas ritualas Romoje turėtų būti labai paprastas – tiesiog išeiti pasivaikščioti be kruopščiai sudaryto plano. Istoriniame mieste net į trumpą atkarpą nuo viešbučio slenksčio iki kavinės gali įsiterpti aikštė, fontanas, bažnyčios kupolas ar paminklas, kuris kitur būtų pagrindinis kelionės objektas. Vis dėlto pirmą kartą Romoje sunku atsispirti klasikiniam maršrutui: Koliziejus, Romos forumas ir Palatino kalva padeda greitai suvokti, kodėl šis miestas taip traukia žmones iš viso pasaulio. Liepos pradžioje geriausia čia ateiti anksti ryte arba vakarop, kai saulė švelnesnė, o akmuo ir šešėliai gražiausiai išryškina senosios Romos mastelį. Didybe alsuoja ir Panteonas su aplinkinėmis aikštėmis. O smagiausia, kad iš Panteono pasukus į siaurą gatvelę, už kampo išdygsta maža ledainė, o dar po kelių minučių atsiduriate prie Navonos aikštės fontanų. Netoli Panteono verta padaryti saldžią pertrauką legendinėje „Giolitti“ ledainėje, kur ledai yra ne desertas, o vietinių ritualas. Svarbiausia Romoje – atsipalaiduoti ir leisti miestui pačiam vesti nuo vienos aikštės prie kitos. Kelionės viduryje verta skirti laiko ir Trastevere rajonui, kur vakare Roma tampa gyvesnė, šiltesnė ir mažiau oficiali: siauros gatvelės, skalbiniai virš galvos, mažos aikštės ir vakarieniaujantys vietiniai sukuria tikrą vasaros miesto jausmą. O jeigu norisi dvasinio ir meninio Romos svorio, vieną pusdienį verta paskirti Vatikanui. Šv. Petro bazilika, aikštė ir Vatikano muziejai gali būti intensyvi patirtis, todėl čia geriausia eiti pasiruošus, su iš anksto nusipirktais bilietais ir be noro viską pamatyti per greitai. Po aktyvios dienos Roma visada atsilygina maloniais paprastais dalykais: ledais, espresso prie baro, vakaro šviesa ant Tibro ir pasivaikščiojimu iki Trevi fontano, kai miestas po truputį vėsta. Ar Gdanske Baltijos jūra – kitokia? Gdanskas yra viena patogiausių krypčių ilgajam savaitgaliui, jei norisi ne tik pakeisti miestą, bet ir pajusti Baltijos jūros artumą. Iš Lietuvos į Gdanską patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – šių metų gegužę „Wizz Air“ pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir šio spalvingo Lenkijos miesto. Gdansko spindesį pajusite, jeigu pradėsite kelionę nuo Aukso vartų iki Dlugi Targ aikštės, kur spalvingi namų fasadai, Neptūno fontanas ir miesto bokštai kuria vieną gražiausių Lenkijos miesto panoramų. Miestas visada atrodo šventiškas, bet ne perdėtai išpuoštas: čia daug istorijos, daug jūrinės prekybos atminties ir daug vietų, kur norisi stabtelėti. Gidai rekomenduoja nueiti iki Motlavos krantinės, kur seni uosto kranai, laivai, restoranai ir vandens atspindžiai primena, kad šis miestas visada gyveno atsisukęs į jūrą. Kita svarbi stotelė Gdanske – Europos solidarumo centras, pasakojantis apie „Solidarumo“ judėjimą ir pokyčius, kurie iš Lenkijos uostamiesčio aidu nuvilnijo per Europą. Šis muziejus skirtas tiems, kurie kelionėje nori ne tik gražių fasadų, bet ir turinio. Po jo verta grįžti į senamiestį lėtesniam vakarui ir pasėdėti kavinėje, paragauti žuvies patiekalų, pasivaikščioti Mariacka gatve, kurioje gintaro vitrinos, siauri laiptai ir akmenys po kojomis sukuria labai savitą nuotaiką. Liepos pradžioje Gdanskas ypač tinka tiems, kurie nori miesto, pajūrio ir lengvo poilsio per vieną trumpą kelionę. Vieną dieną galima skirti senamiesčiui, muziejams ir krantinei, o kitą – tramvajumi ar traukiniu nuvykti į Sopotą: pasivaikščioti ilgu molu, pasėdėti paplūdimyje, pakvėpuoti pušimis ir jūra. Dar ramesnei pauzei tinka Oliwos parkas – žalias, tvarkingas ir pavėsingas miesto kampelis, kuriame malonu atsipalaiduoti, kai vasaros karščiai pernelyg nuvargina. Kopenhaga atpalaiduos ir užlies džiazu Kitas įspūdingas miestas prie vandens – Kopenhaga. Į Danijos sostinę iš Lietuvos itin patogu ir lengva nuskristi, išsirinkus bet kurį oro uostą – Vilniaus, Kauno ar Palangos. Sklandų susisiekimą užtikrina SAS ir „Ryanair“ oro bendrovės. Kelionę po Kopenhagą verta pradėti nuo Nyhavn – spalvingos krantinės su laivais, kavinėmis ir fasadais, kuriuos atpažįsta net tie, kurie Danijoje dar nėra buvę. Turistinė vieta, bet ne veltui, nes čia miestas ypač ryškiai parodo savo vasarišką veidą, o vanduo, dviračiai ir ramus praeivių tempas padeda greitai įsijungti į danišką ritmą. Iš Nyhavn galima leistis į pasiplaukiojimą kanalais – tai vienas paprasčiausių būdų per trumpą laiką pamatyti Kopenhagą iš gražiausios pusės. Ramybę gali pakeisti adrenalino bangelės Tivoli soduose, kur veikia istorinis pramogų parkas. Miesto centre esantis Tivoli vakare tampa atrakcionų, šviesų, muzikos, restoranų ir šeimų pasivaikščiojimų vieta. Liepos pradžioje tai ypač gera erdvė keliaujantiems su vaikais arba tiems, kurie nori lengvesnio, šventiško vakaro be sudėtingo planavimo. Kopenhaga apskritai yra itin patogi judėti – iki daugelio vietų lengvai nusigausite dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, todėl per kelias dienas galima pamatyti daug, bet nepavargti nuo miesto. Galiausiai liepos 6-osios savaitgalį Kopenhaga turi stiprų muzikinį argumentą – liepos 3–12 d. mieste vyks „Copenhagen Jazz Festival“. Festivalio metu džiazas skamba ne tik salėse, bet ir gatvėse, aikštėse, klubuose bei neįprastose miesto erdvėse. Renginys kasmet pritraukia daugiau kaip 250 tūkst. žmonių ir laikomas vienu didžiausių tokio tipo džiazo renginių Europoje. Talino papuošalai – ne vien „Michelin“ žvaigždės Talinas ilgąjį vasaros savaitgalį siūlo nesukti galvos – tiesiog atvykti gurmaniškos vakarienės ir kitokios gastronominės patirties. Iš Lietuvos į Estijos sostinę patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – tiesioginius skrydžius maršrutu Vilnius–Talinas siūlo „airBaltic“ ir „Wizz Air“, o kelionė ore trunka kiek mažiau nei valandą. Pažintį su Talinu verta pradėti nuo senamiesčio – Rotušės aikštės, Toompea kalvos ir apžvalgos aikštelių, nuo kurių atsiveria raudonų stogų, bokštų ir jūros vaizdas. Miestas lietuviams atrodo artimas, bet kartu turi visai kitokį šiaurietišką charakterį: akmeninės gatvės, gynybinės sienos, bokštai ir ramus tempas čia dera su šiuolaikinėmis kavinėmis, galerijomis ir restoranais. Pačioje Rotušės aikštėje verta atkreipti dėmesį į Raeapteek – Talino rotušės vaistinę, laikomą seniausia Europoje vis dar tose pačiose patalpose veikiančia vaistine. Ji miesto dokumentuose pirmą kartą paminėta dar 1422 metais. Šis objektas primena, kad Taline istorija kartais slepiasi ne tik bokštuose, bet ir vis dar veikiančiose kasdienėse vietose. Pastaraisiais metais Estijos sostinė tapo viena ryškiausių gastronominių krypčių regione. Šių metų „Michelin“ gidas Estijoje rekomenduoja 43 restoranus. Net 34 iš šių restoranų yra Taline, todėl Estijos sostinę atranda vis daugiau gastronomijos turistų. Tyrinėjant skonius, verta keliauti į Rotermann kvartalą, Noblessner uosto rajoną arba Telliskivi kūrybinį miestelį. Buvusios industrinės miesto erdvės virto restoranais, kavinėmis, galerijomis ir dizaino parduotuvėmis, o šefų dėka vakarienė yra svarbiausia kelionės dalis. Estai moka derinti vietinius produktus su šiuolaikine virtuve – žuvį, miško uogas, raugintas daržoves, grūdus, žoleles ir aiškų, švarų šiaurietišką skonį. Taline verta iš anksto pasidomėti restoranais ir rezervuoti stalą, ypač jei keliaujama savaitgalį. Dar viena gera stotelė – Balti Jaam turgus prie geležinkelio stoties – mažiau pretenzinga vieta. Turguje galima pirkti užkandžių, ragauti vietinio maisto, stebėti žmones ir iš senamiesčio turistinio ritmo persikelti į gyvą miesto virtuvę. Po turgaus smagu pasukti į Kalamaja rajoną – medinių namų, mažų kavinių ir ramesnių gatvių pusę, kur Talinas atrodo ypač jaukus. Iš aukštybių žvelgiantis Edinburgas – draugiškas Didžiausias pavojus Edinburge – įsimylėti škotišką charakterį, kurį suformavo akmens uolos, šiurkšti vilna, atšiaurūs vėjai, gausus paveldas ir gyvos istorijos su humoro pamušalu. Iš Lietuvos į Edinburgą patogiausia skristi iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Edinburgas skraidina „Ryanair“. Pažintį su Škotija pradėkite nuo Edinburgo pilies ir Royal Mile gatvės. Pilis stovi ant vulkaninės uolos ir iškart paaiškina, kodėl Škotijos sostinė atrodo taip dramatiškai. Nuo jos leidžiantis žemyn Royal Mile gatve atsiveria senoji miesto širdis: akmeniniai namai, siauri skersgatviai, bažnyčių bokštai, suvenyrų krautuvės, gatvės muzikantai ir visur juntamas pasakojimas apie karalius, rašytojus, karius ir miesto legendas. Šį maršrutą Edinburge verta nueiti neskubant – nuo pilies iki Holyrood rūmų. Įdomu tai, kad Edinburgo senamiestis kadaise augo ne į plotį, o į aukštį. Miestas buvo suspaustas gynybinių sienų, todėl Royal Mile rajone pradėti statyti daugiaaukščiai akmeniniai namai, kai kurie jų – net 12 aukštų. Todėl Edinburgo gyventojai mėgsta priminti, kad aukštuminių pastatų miestas susikūrė anksčiau negu šiuolaikiniai dangoraižiai. Edinburge vertikalus gyvenimas atsirado dėl ankštos, tankios ir labai gyvos viduramžių miesto kasdienybės. Kita svarbi stotelė – Škotijos nacionalinis muziejus, kuriame istorijų yra daugiau negu vietiniame bare. Muziejaus gidai ir ekspozicijos pasakoja apie šalies raidą mokslo, meno, dizaino srityse, atskleidžia gamtos paslapčių ir pasaulio įdomybių. Ši vieta ypač tinka keliaujantiems su vaikais, nes yra daug erdvių, kuriose galima ne tik žiūrėti, bet ir tyrinėti. Po muziejaus verta pasukti į Greyfriars Kirkyard kapines ir aplinkines gatveles – ši miesto dalis siejama su legendomis, rašytojų maršrutais ir niūresne, bet labai autentiška atmosfera. Norintys linksmybių turėtų žinoti, kad miestas jau turi stiprią scenos, muzikos, teatro ir pasirodymų tradiciją. Taigi, vakare verta pasidairyti koncertų, mažų teatrų ar gyvos muzikos vietų – Edinburge kiekvienas vakaras turi savo melodiją ir dainą. Tad giedodami „Tautišką giesmę“ miesto centre nieko pernelyg nenustebinsite. Bet galite sužavėti vietinius ir pritraukti draugišką pritariamąjį vokalą. Galiausiai, liepos pradžioje Edinburgo apylinkės pakeri gamtos vaizdais. Jeigu oras palankus, verta kopti į Arturo sostą – užgesusio ugnikalnio kalvą Holyrood parke. Nuo viršaus atsiveria vieni gražiausių miesto vaizdų: pilis, senamiestis, jūra tolumoje ir žalias Škotijos reljefas aplink.

2026 06 26 Daugiau

Naujienos

„airBaltic“ pratęsia skrydžius maršrutu Vilnius–Berlynas žiemos sezonui Oro bendrovės „airBaltic" parengta informacija: Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic" tiesioginį maršrutą tarp Vilniaus ir Berlyno nuo ateinančio žiemos sezono pavers vykdomu ištisus metus– Lietuvos ir Vokietijos sostines jungs ištisus metus. Artėjančiu žiemos sezonu šiuo maršrutu bus vykdoma iki dviejų skrydžių per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais, taip suteikiant patogias kelionės galimybes keliaujantiems poilsio, verslo reikalais arba aplankyti draugų ir artimųjų. Vienos krypties bilietų kainos šiuo maršrutu prasideda nuo 59 EUR ekonominėje klasėje ir 209 EUR verslo klasėje. Šį vasaros sezoną skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi iki trijų kartų per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Šiais metais „airBaltic“ siūlo iš viso 20 tiesioginių maršrutų iš Vilniaus, taip pat skrydžius iš Palangos į Rygą (Latvija), Amsterdamą (Nyderlandai) ir Tenerifę (Ispanija; nuo spalio 28 d.), suteikdama klientams platų kelionių pasirinkimą. Berlynas yra Vokietijos sostinė ir vienas didžiausių Europos miestų, jis žinomas dėl aktyvios ekonominės ir kultūrinės veiklos, todėl jis yra svarbi verslo ir poilsio kelionių kryptis. Miestas taip pat yra svarbus transporto mazgas, iš kurio galima lengvai pasiekti kitus miestus Vokietijoje, Europoje ir už jos ribų. „airBaltic“ jungia Baltijos valstybes su daugiau nei 80 miestų visoje Europoje ir už jos ribų, todėl kelionės tampa lengvesnės, prieinamesnės ir patogesnės klientams visame regione. Ši oro linijų bendrovė užtikrina būtinus oro susisiekimo maršrutus, kurie skatina turizmą, verslą ir platesnę ekonomiką. Pilnas skrydžių tvarkaraštis pateikiamas bendrovės interneto svetainėje: www.airbaltic.com.

2026 06 18 Daugiau

Naujienos

Kitoks Joninių planas – 5 kryptys trumpai išvykai į užsienį Jeigu kamuoja nerimas, kad per Jonines Lietuvoje lis – visada galima greitai nuskristi į kitą šalį. Iš Lietuvos oro uostų per valandą ar dvi galima nukeliauti į miestus, kurių gyvenimas vasarą yra visiškai kitoks, todėl suteikia daug įspūdžių. Ryga pasitinka svetingai ir šiltai Vienas geriausių ir paprasčiausių sprendimų per Jonines – tiesiog aplankyti kaimynus. Latvijos sostinė Ryga turi gilias Lyguo (Ligo) šventės tradicijas, o birželio 24 dieną sveikina Janius. Šiemet tiek Rygos Dzegužkalns parke, tiek miesto apylinkėse vyks skirtingi renginiai, kurių organizatoriai savaip interpretuos vasaros saulėgrįžą. Vienur gros folkloro grupės, kitur iki saulėtekio linksmins didžėjai. Miesto gidai prieš šventinę naktį kviečia užsukti į centrinę Domo aikštę, kur šventiniu laikotarpiu vyksta žolynų ir gėrybių turgus, tad galima nusipirkti vainikų, žolelių, amatininkų dirbinių, paragauti latviškų produktų ir pamatyti, kaip mieste pulsuoja tradicija. Rygoje kelias dienas galima suderinti šventę, senamiestį, gastronomiją ir net poilsį prie vandens. Dieną verta klaidžioti po Rygos senamiestį, užsukti prie Juodagalvių namų, Domo katedros, pasėdėti kavinėse ir pajusti artimą, bet kitokį negu lietuvišką, miestą. Jeigu kelionė truks ilgiau nei viena naktis, smagu iš Rygos trumpam pabėgti prie jūros – į Jūrmalą, ypač Kaugurio paplūdimį, kur birželio 23 d. vyks nemokama šventė. Pušyne ant smėlio latviškų Joninių dvasią patirsite dar kitaip.Į Rygą iš Vilniaus ir Palangos galima greitai ir patogiai nuskristi su „airBaltic“. Skrydžiai šia kryptimi vykdomi net keturis kartus per dieną ir trunka viso labo apytiksliai pusvalandį. Oslo deriniai užburia Gamtos grožiu birželio pabaigoje pakeri Norvegija. Skrydžiai į sostinę Oslą – itin patogūs, tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto. Lietuvą su Norvegija jungia net trys oro bendrovės – „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Norwegian“.Pačių norvegų teigimu, Oslas yra miestas, kuriame per kelias dienas galima patirti tikrą Norvegijos charakterį: švarią architektūrą, fiordo vėją, muziejus, kavą prie vandens ir gamtą, prasidedančią beveik už tramvajaus stotelės. Birželio pabaiga sukuria šviesius ir ilgus vakarus prie Oslo fiordo. Vis dėlto pirmas miesto ritualas turėtų būti pasivaikščiojimas po Bjorvika rajoną – nuo baltu marmuru dengto operos teatro iki modernios krantinės, „Deichman“ viešosios bibliotekos ir futuristinio „Barcode“ kvartalo. Ši Oslo pusė geriausiai atskleidžia, kaip miestas iš uosto virto viena įdomiausių šiuolaikinės architektūros vietų Skandinavijoje. Antras vertingas sustojimas – MUNCH muziejus, skirtas Edvardui Munchui, kurio kūryba Oslui suteikia emocinį gylį ir dramatišką atspalvį. Po įspūdžių muziejuje nurimti padės krantinės ritmas – išgerkite kavos, paragaukite jūros gėrybių ar tiesiog atsisėskite ant pakrantės laiptų ir stebėkite, kaip miestas iš lėto mėgaujasi vasaros vakaru. Sėsti į keltą ir išplaukti į Oslo fiordo salas – dar vienas sprendimas, kurio vasarą niekas nesigaili. Jose galima maudytis, rengti pikniką, vaikščioti takais ir pajusti, kad skrydis į modernią sostinę staiga virto salų atostogomis. Joninių laikotarpiui tai – lyg desertas: ilgos dienos, švelni šviesa ir vandens ramybė aplink. Norintys pajusti, kad yra Šiaurėje, gali išbandyti sauną prie vandens – Osle populiaru kaitintis plūduriuojančiose pirtyse ir po to šokti tiesiai į fiordą. Tad Norvegijos sostinė tiesiog padeda labai greitai ir sklandžiai pakeisti gyvenimo ritmą. Kelne rūpesčiai nuteka su upe Kelnas – viena patogiausių Vokietijos krypčių Joninių savaitei, ypač jei norisi ne tik dėl senamiesčio ir garsiosios katedros, bet ir didelio vasaros renginio po atviru dangumi. Skrydžiai į Kelną iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Kelnas skraidina „Ryanair“, tad kelių dienų išvykai nereikės ilgo planavimo. Kelnas pirmiausia pasitinka milžiniška gotikos stiliaus katedra, išnyrančia tiesiai prie pagrindinės stoties. Verta užeiti į vidų, apeiti aplink, o jei yra noro ir jėgų – kilti į bokštą, nes nuo viršaus atsiveria Reinas, tiltai ir visas miestas. Nusileiskite prie Reino upės krantinės, kur Kelno gyventojai tiesiog leidžia laiką, šnekučiuojasi ir leidžia rūpesčiams nuplaukti tolyn upe su baržomis. Vis dėlto birželio pabaigoje miestas kviečia gyvenimą patirti ryškiai. Birželio 27 d. rengiamas „Rainbow Festival Cologne“. Festivalis prie Fühlinger See ežero yra svarbi „ColognePride“ programos dalis. Įvairovės ir gyvenimo džiaugsmo šventėje po atviru dangumi numatyta daugiau kaip 20 skirtingų žanrų atlikėjų – nuo popmuzikos iki elektroninės muzikos ir vietinių talentų pasirodymų. Tarp festivalio vardų – Felix Jaehn, „No Angels“ ir „Vengaboys“, todėl ši diena gali tapti pagrindiniu kelionės akcentu. Kita Kelno pusė – jauki ir kultūrinė. Verta pasivaikščioti po senamiestį prie Reino, užsukti į mažas kepyklėles ar kavines, pasižvalgyti meno galerijose, o norint saldesnio sustojimo rinktis Šokolado muziejų. Kelnas yra gyvas, draugiškas ir svečius lengvai priimantis miestas, kuriame per kelias dienas galima suderinti klasikinę Vokietiją, vasaros miestą prie upės ir įsimintiną, energingą renginį. Liverpulis pripildo energija Norintys Joninių naktį praleisti mieste ir muzikos sraute renkasi Liverpulį. Muzikos legendų pilnas Anglijos miestas gyvena tarp gitaros skambesio, uosto kvapų ir „The Beatles“ istorijų aido. Skrydžiai į Liverpulį iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Liverpulis skraidina „Ryanair“. Pirmas ritualas Liverpulyje turėtų būti pasivaikščiojimas po Mathew gatvę ir sustojimas prie legendinio „Cavern Club“. Šiame klube „The Beatles“ legenda visada gyva, o vietiniai gali papasakoti, kokią didelę įtaką ketvertukas turėjo visos Vakarų muzikos ir popkultūros raidai. Čia iš barų ir klubų sklinda muzika, gatvė pilna ženklų, nuorodų, fotografijų ir žmonių, atvykusių pajusti, kur prasidėjo vienas garsiausių pasaulio muzikos pasakojimų. Net jei nesate prisiekę bitlomanai, čia lengva suprasti, kodėl Liverpulis vadinamas muzikos miestu – jis iš tiesų skamba. „Royal Albert Dock“ krantinė turėtų būti kita stotelė –viena gražiausių miesto vietų lėtam pasivaikščiojimui. Raudonų plytų sandėliai, vanduo, muziejai, kavinės ir Merzio upės horizontas atskleidžia virsmą, kai pramoninė praeitis palengva tapo stilinga miesto scena. Joninių naktis Liverpulyje bus visai kitokia – be vainikų ir laužų, bet su gyva muzika, šviesomis ant vandens ir žmonių pilnomis gatvėmis. Vietoje laužo spragsėjimo čia laukia miesto garsai: gitaros Mathew gatvėje, vakarinis pasivaikščiojimas palei Merzį, pasiplaukiojimas upe ar koncertas bare ar kitoje jaukioje muzikos erdvėje. Tai proga pajusti, kaip ilgas vasaros vakaras atrodo Anglijos uostamiestyje. Amsterdamas – lyg meno vadovėlis Keliautojų iš Lietuvos laukia ir kitas spalvingas Europos uostas Amsterdamas. Skrydžiai į Nyderlandų sostinę iš Lietuvos patogūs tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto – šiuos maršrutus siūlo „airBaltic“. Dabar yra pats geriausias metas patikrinti, ar per pasaulio futbolo čempionatą Nyderlandai iš tiesų nusidažo oranžine spalva. Patikrą geriausia pradėti nuo paprasto pasivaikščiojimo palei kanalus. Čia miestas atsiveria lėtai: siauri namai pasvirusiomis sienomis, dviračių skambučiai, tiltai, gėlės ant palangių, kavinės prie vandens ir tas lengvas jausmas, kad niekur nereikia skubėti. Birželio pabaigoje Amsterdamas ypač gražus – dienos ilgos, vakarai švelnūs, o kanalų žiedas tampa natūralia veiksmo vieta, kur vyksta vietinis gyvenimas su atostogų nuotaikomis. Pirmas sprendimas, kurio čia niekas nesigaili, – sėsti į laivelį ir bent valandai pamatyti miestą nuo vandens. Taip Amsterdamo dvasia atsiskleidžia dar stipriau. Antras būtinas sustojimas – nuostabus Van Gogo muziejus, viena stipriausių Amsterdamo patirčių net tiems, kurie įprastai muziejuose ilgai neužsibūna. Nyderlandų genijus Vincentas van Goghas atsiveria ne tik kaip „Saulėgrąžų“ ar autoportretų autorius, bet kaip žmogus, kurio spalvos, laiškai, nerimas ir atkaklumas sukuria labai asmenišką susitikimą. Po šio muziejaus Amsterdamas tarsi pakeičia spalvą – pradedate kitaip matyti geltonus namų fasadus, žalią parkų šviesą, mėlyną kanalų vandenį. Šioje miesto dalyje verta pasilikti ilgiau: „Museumplein“ aikštė leidžia vienoje vietoje pajusti kultūrinį Amsterdamo svorį, o netoliese esantis Vondelparkas puikiai tinka trumpai pauzei ant žolės. Susisiekimas iš Lietuvos oro uostų užtikrina, kad per Jonines nebūtina ieškoti paparčio žiedo. Vos per porą valandų galima nukeliauti į kitą Europos šalį ir mėgautis vietine atmosfera ilgą vasaros vakarą – šokant festivalyje, grožintis fjordais ar klausant „The Beatles“ legendų.

2026 06 17 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste atidaryta „VNO Plaza“: rekonstruotas senasis išvykimo terminalas tapo didžiausia oro uosto komercine erdve Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad birželio 16 d. oficialiai atverta pagrindinė senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo erdvė, kuriai suteiktas „VNO Plaza“ pavadinimas. Atnaujinta išvykimo terminalo erdvė yra reikšmingas Vilniaus oro uosto infrastruktūros modernizacijos etapas – ji leis efektyviau valdyti keleivių srautus, gerinti kelionės patirtį, užtikrinti sklandesnį oro uosto darbą augant keleivių skaičiui ir išlaikyti oro uosto konkurencingumą per augančias komercines pajamas. Transformuotoje erdvėje veiks įvairūs prekybos bei viešojo maitinimo operatoriai, tarp kurių – didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse. „Vilniaus oro uoste užbaigiame dar vieną infrastruktūros transformacijos etapą ir keleiviams atveriame naują traukos centrą – „VNO Plaza“. Vieta, kuri dešimtmečius tarnavo kaip registracijos į skrydį salė, šiandien tampa didžiausia oro uosto komercinių paslaugų erdve. Tikiu, kad modernus interjeras, natūrali šviesa, nauji prekės ženklai ir reikšmingai išplėstas asortimentas atlieps klientų poreikius ir prisidės prie puikios kelionės patirties. Oro uostui erdvė suteiks sklandžiau valdyti keleivių srautus, o papildomos komercinės pajamos leis išlikti konkurencingiems pritraukiant naujus skrydžius“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. „Vilniui sparčiai augant, kartu modernėja ir mūsų oro uostas – vieni svarbiausių miesto vartų į pasaulį. Smagu matyti, kad keleiviams atsiveria naujos, šviesios ir patogios erdvės. Modernus oro uostas ir platus tiesioginių skrydžių tinklas – neatsiejami siekiant didinti miesto konkurencingumą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau ne vienerius metus įgyvendina tiesioginių skrydžių skatinimo programą, kuri padeda atverti naujas susisiekimo galimybes ir stiprina miesto ryšius su svarbiausiais ekonomikos, inovacijų ir verslo centrais“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Iš pagrindų rekonstruota infrastruktūra – oro uosto konkurencingumo garantas Per metus trukusią pirmojo etapo rekonstrukciją iš pagrindų atnaujintos ne tik keleiviams matomos erdvės, bet ir „nematoma“ infrastruktūra: vandentiekis, elektros instaliacija, vėdinimas, šildymo sprendimai, apsaugos ir garso sistemos. Atnaujintas terminalo stogas – į erdves patenka daugiau dienos šviesos, terminalas atrodo šviesesnis ir vizualiai artimesnis naujajam išvykimo terminalui. Erdvės interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos sukurtos atsižvelgiant į naująjį išvykimo terminalą ir tampa vientiso komplekso tąsa. Tai ne galutinė visos rekonstrukcijos pabaiga, o svarbus tarpinis žingsnis: tolesni darbai persikels į ne Šengeno zonos erdves. Naujosios erdvės generuojamos papildomos komercinės pajamos įgalins Vilniaus oro uostą išlaikyti žemas oro bendrovėms taikomas rinkliavas ir taip išlikti patraukliam itin konkurencingoje Europos aviacijos rinkoje. Teigiama, kad naujosios erdvės atnešta komercinė nauda netiesiogiai prisidės prie naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo ir išlaikymo. „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų. Paskaičiuota, kad naujoji erdvė turėtų oro uostui atnešti apie 10 mln. eurų pajamų per metus. Didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse Naujosios „VNO Plaza“ centru tapo didžiausia prekės ženklo „Heinemann“ „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse, kurioje keleiviai ras ne tik populiariausius prekės ženklus, bet ir ženkliai išplėstą lietuviškos produkcijos asortimentą. Naujoji parduotuvė yra net 55 proc. didesnė ir užima net 1 300 kv. m. plotą. Joje ypatingas dėmesys skirtas lietuviškai produkcijai, kuriai skirtas daugiau nei 200 kv. m. erdvė, ir kurioje keliautojai galės įsigyti įvairių vietos gamintojų maisto produktų, gėrimų, tekstilės, parfumerijos ir kitokių produktų. Parduotuvėje keliautojai taip pat ras išplėstą vis populiarėjančios nišinės parfumerijos asortimentą. „Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos oro uostais yra grįstas pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir bendru siekiu keliautojus laikyti aukščiausiu prioritetu. Šis atidarymas yra svarbus žingsnis mūsų bendroje kelionėje siekiant dar labiau pagerinti keleivių patirtį ir kartu formuoti kelionių mažmeninės prekybos ateitį“, – teigia „Gebr. Heinemann“ generalinis direktorius Max‘as Heinemann‘as. Teigiama, kad naujoji „Duty-Free“ parduotuvė keliautojus pasitiks šviesiu ir jaukiu interjeru, papildytu tradiciniais lietuviškais etnografiniais elementais ir ornamentais. Naujos erdvės – kiekvieno poreikiams Su šiuo etapu keleiviams atveriama daugiau kaip 3 000 kv. m naujo komercinio ploto, taigi rekonstruota išvykimo terminalo dalis keleiviams pasiūlys platų prekių bei maitinimo paslaugų asortimentą. Dalis erdvių šiandien jau veikia, o dar keli prekės ženklai, kaip „Burger King“ greitojo maisto restoranas ir „Aspire“ verslo klubas, planuojami atidaryti dar šią vasarą. Parduotuvė „Narvesen“ skirta greitiems pirkiniams prieš skrydį, taip pat kelionės skaitiniams – nuo spaudos iki knygų. Juvelyrikos ir aksesuarų erdvė „Marry me by Ribas“ kviečia reikšmingoms lauktuvėms arba kelionei, kuri prasideda su šventės nuotaika. Taip pat keleivių lauks nišinės parfumerijos ir kosmetikos erdvė „Creme de la Creme“. „Camden Food Co.“ bus maitinimo pasirinkimas su sveikesniu asortimentu, o „Le Grand Comptoir“ keliautojus kvies ragauti lietuviškų patiekalų. „SSP didžiuojasi galėdama atidaryti „Sodai Le Grand Comptoir“ centrinėje „VNO Plaza“ aikštėje. Jau šeštoji mūsų vieta Vilniaus oro uoste yra reikšmingas įvykis mūsų augančiame maitinimo vietų portfelyje. „Sodai“ keliautojams atneš lietuviškos virtuvės esmę per sezoninius patiekalus, vietinius gėrimus ir ramią, bet gyvybingą atmosferą. Šis atidarymas sustiprina mūsų įsipareigojimą kurti autentišką, aukštos kokybės maitinimo patirtį pačiame keleivių kelionės centre“, – teigia Elena Heiska, SSP vykdančioji direktorė Suomijai ir Baltijos šalims. „Naujosios „Narvesen“ prekybos vietos atidarymas Vilniaus oro uoste žymi svarbaus strateginio projekto pabaigą – užbaigėme visų mūsų lokacijų transformaciją Lietuvos oro uostuose pagal naująjį konceptą. Tai reikšmingas etapas ne tik mūsų organizacijai, bet ir ilgalaikėje partnerystėje su Lietuvos oro uostais, kuriuos vertiname kaip vieną svarbiausių partnerių kuriant šiuolaikišką keleivių patirtį. Naujoji parduotuvė atspindi tai, kuo šiandien yra „Narvesen“ – moderni aplinka, kruopščiai keliautojų poreikiams pritaikytas asortimentas, aukštos kokybės iš atsakingų šaltinių gaunama ekologiška kava, kasdien šviežiai mūsų gaminamas maistas ir patogi apsipirkimo patirtis pačiame pirmajame kelionės taške“, – sako Saulius Žilėnas, „Reitan Convenience Lithuania“ generalinis direktorius. Finalinis etapas – ne Šengeno zona Į „VNO Plaza“ erdvę persikelia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio kontrolė, skirta keliaujantiems į ne Šengeno šalis. Į ne Šengeno šalis keliaujančių keleivių kelias oro uoste taps aiškesnis ir patogesnis, o būtent į šias erdves persikels tolesni rekonstrukcijos darbai. Naujoji pasienio zona bus erdvesnė ir jaukesnė, ji taip pat turėtų pagerinti darbo sąlygas pasienio pareigūnams. Aktualios ne Šengeno kryptys – Jungtinė Karalystė, Turkija, Egiptas, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 16 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai: ką verta žinoti keleiviams oro pavojaus atveju Lietuvos oro uostai (LTOU) informuoja, jog visuose trijuose valdomuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, artimieji bei darbuotojai būtų nedelsiant nukreipti jei šalyje būtų paskelbtas oro pavojus. Siekiant užtikrinti, kad žmonės saugias vietas pasiektų greitai ir sklandžiai, paskelbus oro pavojų būtų aktyvuojami specialūs garso pranešimai ir informaciniai užrašai oro uosto ekranuose. Jie padėtų susiorientuoti kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo to, kurioje terminalo dalyje jis tuo metu būtų. Keleivių ir darbuotojų judėjimą koordinuotų oro uosto bei jame dirbančių tarnybų ir paslaugų teikėjų darbuotojų komandos. Gavus geltoną perspėjimą – pasirengimas Veiksmai, skirti užtikrinti maksimalią saugą terminaluose esantiems žmonėms numatyti pradėti jau esant geltonam perspėjimui apie galimą oro pavojų. „Geltonas signalas mums reiškia pasirengimo etapą. Tuo metu būtų stabdomi orlaivių kilimai, o keleiviai iš perono ar orlaivių grąžinami į terminalą. Darbuotojai, esant tokiai situacijai, tikrintų patalpas, atlaisvintų praėjimus ir pasirengtų galimai evakuacijai į saugias vietas“, – sako Lietuvos oro uostų ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška – Eismontas, pažymėdamas, jog oro uostų darbuotojai moka elgtis ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu. Raudonas oro pavojaus signalas – saugumo procedūrų aktyvavimas Paskelbus oro pavojų (raudona spalva), būtų stabdoma visa oro uosto operacinė veikla perone ir terminaluose. Keleiviai tokiu atveju nedelsiant būtų informuojami per oro uostuose esančius garsiakalbius, o informaciniuose ekranuose išvystų aktualius nurodymus. Oro uoste dirbantis dedikuotas personalas žmones palydėtų į atitinkamoje oro uosto zonoje numatytas saugias vietas iki atskiro pranešimo. „Mūsų tikslas – kad keleiviams tokioje situacijoje nereikėtų priimti savarankiškų sprendimų ar ieškoti informacijos. Oro uoste dirbantis personalas yra apmokytas veikti pagal aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų saugiai bei operatyviai nukreipti į tam numatytas saugias vietas“, – sako H. Armoška-Eismontas. Lietuvos oro uostai pažymi, kad oro pavojaus atveju visi veiksmai būtų vykdomi pagal iš anksto parengtą planą, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir oro uostuose veikiančiais partneriais. Ribojimai būtų taikomi tol, kol atsakingos tarnybos paskelbtų apie pavojaus pabaigą ir būtų duotas leidimas grįžti prie įprastos veiklos. Oro uostas – ypatinga infrastruktūra Teigiama, kad oro uosto mastas, veiklos specifika ir sandara yra ypatinga, todėl taikomos procedūros yra kitokios nei įprastiems civiliniams statiniams. Planuojant saugias erdves galimų oro pavojų metu, itin svarbus sterilumo ir keleivių srautų valdymo išlaikymas. Bet kurio oro uosto kontekste, svarbu atskirti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, sterilias ir ne sterilias erdves, į Šengeno ir ne Šengeno šalis skrendančius keleivius. Ypatinga svarba analogiškai taikoma operacijoms, vykstančioms aerodrome – saugiam orlaivių judėjimui bei antžeminiam aptarnavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad oro uostas savo mastu prilygintinas miestui mieste, kur vienu metu dirba šimtai oro uosto, tarnybų, institucijų ir įvairių privačių paslaugų teikėjų darbuotojų, ir kurių bendra sąveika ekstremaliųjų situacijų metu yra kertinė siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo standartus. Esu keleivis – ką daryti? Paskelbus oro pavojų (geltona arba raudona spalva), svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oro uoste teikiamą garsinę ir vaizdinę informaciją, o oro uosto darbuotojai palydės į saugias vietas. Aktualiausia informacija apie skrydžius visad yra teikiama oro uosto oficialiame tinklalapyje, taip pat ir telefonu +370 612 44442

2026 06 11 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo, atnaujinti skrydžiai rugpjūtį bus vykdomi dukart per savaitę, vėlesniais mėnesiais – keturis kartus per savaitę. Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo taip pat vykdo Izraelio oro linijų bendrovė „Israir“. Bendrovės skrydžiai yra vykdomi tris kartus per savaitę. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galima oficialiuose oro linijų bendrovių tinklalapiuose, atitinkamai www.arkia.co.il, www.wizzair.com bei www.israirairlines.com Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai toliau atsinaujina – šį kartą internete Lietuvos oro uostai (LTOU) vasarą pradeda su naujais bendrovės tinklalapiais. Nuo šiol visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų internetinius namus vienija bendras dizainas, daugiau funkcijų bei sklandesnė naršymo patirtis. „Nuosekliai įgyvendiname LTOU strategiją – suteikti geriausią keleivių patirtį ir diegti inovatyvius sprendimus, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naujus oro uostų tinklalapius, kurie sukurti sklandžiam ir patogiam naršymui milijonams lankytojų kasmet. Žengiame į naują etapą skaitmeninėje erdvėje, atliepdami šiandienius technologinius poreikius. Tikiu, kad bendras visų tinklalapių dizainas ir įdiegtos naujausios funkcijos leis greitai rasti informaciją, padės planuoti sklandžią kelionę ir skatins naudotis įvairiomis paslaugomis, kurias teikia oro uostai“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Oro uostų tinklalapiai atnaujinti po septynerių metų pertraukos. N. Mažeikienė pastebi, kad per šį laikotarpį reikšmingai išaugo keleivių srautai, išsiplėtė paslaugų asortimentas, o vartotojai vis labiau įgudo naudotis dirbtinio intelekto įrankiais mobiliuosiuose įrenginiuose. Atnaujinti tinklalapiai atitinka aukščiausius kibernetinio saugumo reikalavimus, o tiekėjai užtikrina jų nepertraukiamą pasiekiamumą. Nauji tinklalapiai – patogesni, saugesni ir aiškesni keleiviams Prieš skrydį – detali instrukcija: nuo bagažo taisyklių ir draudžiamų daiktų bazės iki pasiruošimo saugumo patikrai bei informacijos keleiviams su individualiais poreikiais. Susisiekimo sprendimai: integruota automobilių stovėjimo aikštelių rezervacija, pateikiama išsami informacija apie „Kiss & Fly“ zoną, pateikiami tarpmiestinio bei viešojo transporto grafikai. Taip pat šioje skiltyje keleiviai ras informaciją apie dalijimosi automobiliu paslaugas. Po skrydžio – pamestų daiktų valdymui įdiegta sukurta patogi elektroninė forma, kad keleiviai galėtų greitai ir paprastai pranešti apie pamestą savo turtą bei sulaukti operatyvios pagalbos. Patogesnis tapo ir patobulintas skrydžių informacijos modulis, kuriame keleiviai ras visą su jų skrydžiu susijusią informaciją. Pasirinkęs savo skrydį kiekvienas keleivis ras visą kelionės planą – nuo registracijos stalų iki įlaipinimo vartų. Modulyje taip pat pateikiama informacija, kiek vidutiniškai keleivis truks atskiruose oro uosto taškuose prieš skrydį. Be to, vos kelių mygtukų paspaudimu čia galima įsigyti greitosios patikros paslaugą. Skrydžio informacijos modulyje keleiviai ras informaciją apie oro temperatūrą vietovėje, į kurią keliauja. Pateikiamas ir draudžiamų vežti daiktų modulis: abejojantieji, ar į savo kelionę galima imti vieną ar kitą daiktą, dabar tiesiog įsijungia „daiktų gabenimo asistentą“, kuris pateikia aiškų atsakymą. Visas Lietuvos oro uostų siūlomas paslaugas vienoje vietoje keleiviai gali rasti užsukę į el. parduotuvę. Tobulėjimo kryptį brėžia keleivių patirtis Naujieji Lietuvos oro uostų tinklalapiai yra sukurti ne tik kaip informaciniai portalai, bet ir kaip į evoliuciją orientuota platforma, kurios tobulinimo procese tiesiogiai dalyvauja patys keleiviai. N. Mažeikienės teigimu, daug dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui skatinti. Pavyzdžiui, atsiliepimų puslapyje keleiviai gali ne tik parašyti tekstinį komentarą, bet ir interaktyviai pažymėti konkrečią svetainės vietą, kurią norėtų pakomentuoti, patobulinti ar pranešti apie pastebėtą klaidą. Skaitmeninė platforma užtikrina tiesioginį ryšį su vystymo komanda: pateikus savo pasiūlymą ir nurodžius el. pašto adresą, informacija pasiekia LTOU skaitmeninių kanalų vystymo specialistus. Dėl to įmonė gali proaktyviai ir greitai reaguoti į realius keleivių poreikius bei operatyviai koreguoti svetainės turinį ar funkcionalumą. „Siekiame, kad keleivis taptų bendrakūriu – jų realios patirtys ir įžvalgos padeda komandai atrasti naujų idėjų, kurios galbūt nebūtų pastebėtos vidinių procesų metu“, – pastebi N. Mažeikienė ir pabrėžia, kad įrankis yra dalis platesnės LTOU strategijos, kuria siekiama užtikrinti geriausią keleivių patirtį skaitmeninėje erdvėje. „Kadangi naujoji platforma sukurta taip, kad ateityje būtų galima lengvai diegti papildomų funkcijų, keleivių atsiliepimai tampa pagrindiniu svertu, kai sudaromas prioritetų sąrašas. Norime sukurti skaitmeninius namus, kurie būtų maksimaliai patogūs milijonams svečių“, – sako LTOU keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė. Rekordiniai srautai – ir internete LTOU valdo keturis tinklalapius – kiekvieno iš oro uostų bei bendrąjį įmonės. Kiekvienas tinklalapis veikia dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Skaičiuojama, kad svetainės per metus vidutiniškai aplankomos du milijonus kartų, trys ketvirtadaliai apsilankymų – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Dažniausiai oro uostų tinklalapiuose ieškoma informacijos apie skrydžių tvarkaraštį, susisiekimą su oro uostu, saugumo reikalavimus ir teikiamas paslaugas – parduotuves, restoranus, automobilių stovėjimą ir kt. Vilniaus oro uosto tinklalapis yra pasiekiamas nuorodomis www.vno.lt arba www.vilnius-airport.lt, Kauno oro uosto – www.kun.lt arba www.kaunas-airport.lt, Palangos oro uosto – www.palanga-airport.lt, Lietuvos oro uostų – www.ltou.lt.

2026 06 09 Daugiau

Naujienos

Karšta vasaros naujiena – tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Podgoricą Iš Vilniaus oro uosto vasarą atsiveria nauja atostogų kryptis – Juodkalnijos sostinė Podgorica. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius skrydžius pradėjo birželio 7 dieną. Iš Lietuvos į Juodkalniją galima skristi tiesiogiai du kartus per savaitę. „Podgorica yra dar viena Europos sostinė, kurią keleiviai gali patogiai pasiekti iš Vilniaus. Ši kryptis mūsų regiono keliautojams atveria dar platesnes vasaros atostogų ir poilsio galimybes – nuo Juodkalnijos kalnų ir ežerų iki saulėtų jūros paplūdimių. Naujovė parodo mūsų partnerystės su „Wizz Air“ svarbą – nuolat siekiame pasiūlyti keleiviams daugiau pasirinkimų ir atradimų Europoje, kur turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta ir suteikia gerą patirtį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Juodkalnija dažnai vadinama Balkanų perlu. Šios šalies sostinė Podgorica yra jaukus maždaug 180 tūkst. gyventojų turintis miestas. Jame susipina istorinis paveldas, šiuolaikinė architektūra ir ramus pietietiškas gyvenimo ritmas. Keliautojus traukia galimybė pasivaikščioti po senąjį Stara Varoš kvartalą, aplankyti įspūdingą Kristaus Prisikėlimo katedrą, pasigrožėti Tūkstantmečio tiltu ar atsikvėpti žaliose miesto erdvėse prie Moračos upės. Miestas yra patogi pradžios vieta pažinti Juodkalnijos gamtos lobius – nuo Skadaro ežero iki kalnų maršrutų ir Adrijos pakrantės. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti keleivius pirmuosiuose „Wizz Air“ skrydžiuose tarp Vilniaus ir Podgoricos. Šis naujas maršrutas dar labiau išplečia mūsų skrydžių tinklą iš Lietuvos ir suteikia keliautojams dar daugiau galimybių pažinti Europą“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Jis patvirtina, kad Juodkalnija yra kryptis, kurioje dera įspūdinga gamta, turtingas kultūrinis paveldas ir Adrijos jūros pakrantė, todėl ši šalis yra patrauklus pasirinkimas Lietuvos keliautojams. „Šio maršruto atidarymas atspindi mūsų nuolatinį įsipareigojimą Lietuvos rinkai ir siekį siūlyti prieinamas bei patogias kelionių galimybes visoje Europoje“, – pabrėžia G. Imperiale. Nauja Vilniaus–Podgoricos kryptis papildys „Wizz Air“ siūlomų maršrutų iš Lietuvos tinklą ir suteiks keliautojams dar daugiau galimybių patogiai planuoti vasaros keliones į Pietų Europą. Skrydžių bilietai šiam ir kitiems oro bendrovės maršrutams parduodami oficialiame tinklalapyje www.wizzair.com. Tarptautiniai gidai nurodo, kad Podgorica puikiai tinka tiek trumpai savaitgalio išvykai, tiek ilgesnei kelionei po šalį, ieškant autentiškos Balkanų kultūros, šilto svetingumo ir neatrastų patirčių.

2026 06 08 Daugiau

Naujienos

Tarptautiniai ACI ekspertai Vilniaus oro uostui suteikė trečiojo lygio akreditaciją – už pažangą keleivių patirties valdymo srityje Vilniaus oro uostas pateko vos tarp devynių oro uostų Europoje, turinčių trečiojo lygio akreditaciją, kurią suteikia Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI, angl. Airport Council International) ekspertų komisija. Naują šuolį lėmė per metus keleivių patirties valdymo srityje pasiekta pažanga. ACI ekspertai pripažino, kad Vilniaus oro uostas įgyvendino naują pažangios klientų patirties strategijos etapą, pagrįstą įvairiapusiu įsitraukimu. „Partnerystės ir tvarūs ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis yra Lietuvos oro uostų stiprybė. Esame didelės ekosistemos centre – suvokdami savo svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą į savo pažangos kelią įtraukiame keleivius, darbuotojus, partnerius, klientų patirties specialistus. Nuolat dalijamės savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kad tobulėtume visi kartu. Tai užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Pasaulyje šeštus metus vykdoma programa yra skirta plėsti ir gilinti žinias bei taikyti pažangiausias praktikas keleivių patirties valdymo srityje. „Programa palaiko pažangą, kad mūsų oro uostas geriausiai atlieptų keleivių poreikius, sistemingai plėtotų jiems skirtas paslaugas ir kurtų geriausias patirtis. Mums tai yra puiki galimybė mokytis ir naudoti geriausias pasaulines praktikas. Kartu aukštesnis akreditacijos lygis žymi brandesnę organizacijos kultūrą ir keleivių patirties gerinimo nuoseklumą. Augantis tarptautinis pripažinimas rodo, kad keleivių patirties valdymo sritį valdome profesionaliai“, – komentuoja N. Mažeikienė. N. Mažeikienė primena, kad 2024 metais Vilniaus oro uostas pelnė pirmojo lygio ACI akreditaciją, o pernai sėkmingai atitiko visus antrojo lygio reikalavimus. Ji daro išvadą, kad šių metų pasiekimas ir pripažinimas rodo ilgalaikį nuoseklų keleivių patirties vertinimo augimą ir kryptingą tobulėjimą. „Keleivių patirties gerinimą laikome strateginiu prioritetu, todėl labai svarbu, kad Tarptautinės oro uostų tarybos auditoriai jau kelerius metus įdėmiai vertina mūsų praktikas ir duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas. Per metus pasiekta pažanga įrodo, kad rekomendacijas greitai ir sklandžiai paverčiame efektyviai veikiančiais sprendimais”, – sako oro uostų atstovė. Šiuo metu trečiojo lygio akreditaciją Europoje turi tik 9 oro uostai ir Vilniaus oro uostas – vienas iš jų. Tarptautinė oro uostų taryba nurodo, kad pasaulyje yra tik kiek daugiau kaip 100 keleivių patirties akreditaciją turinčių oro uostų. Europoje tokių oro uostų yra tik 25. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacija yra vienintelė pasaulinė akreditacijos programa aviacijos sektoriuje, taikanti visapusišką požiūrį į klientų patirties valdymą oro uostuose. Anot N. Mažeikienės, kiekvienam keleiviui svarbiausia, kad kelionė būtų aiški, sklandi, saugi, mažiau kelianti stresą. O akreditacijos rekomenduojamos praktikos padeda oro uostui kryptingai kurti būtent tokias patirtis. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacijos programa veikia nuo 2019 metų ir yra skirta padėti oro uostams sukurti ir įgyvendinti geriausiomis praktikomis paremtas klientų patirties strategijas bei pasiekti geriausių rezultatų klientų patirties valdymo srityje. Programa apima 8 oro uostų valdymo sritis, tokias kaip klientų pažinimas, duomenų analizės ir panaudojimas klientų patirties gerinime, klientų ir darbuotojų bei partnerių įtraukimas į paslaugų vystymą, oro uostų bendruomenės bei organizacinės kultūros vystymas ir pan. Iš viso yra 5 akreditacijos lygiai, įgalinantys siekti pažangos ir analizuoti oro uostų pasiekimus kiekvienoje srityje. Džiugu, kad ir keleiviai pozityviai vertina vykdomas veiklas – 2025 m. Vilniaus oro keleivių NPS (NetPromoter Score) rodiklis buvo 75, t. y. aukščiausias per visą tyrimų vykdymo laikotarpį nuo 2014 m.

2026 06 02 Daugiau

Visos naujienos

Paslaugos oro uoste

Visos paslaugos

Parduotuvės ir restoranai

Greitoji keleivių patikra

Verslo klubas Narbutas

Bagažo pakavimas ir dokumentų spausdinimas

Internetas oro uoste

Valiutos keitykla

Mokesčių grąžinimas

Turizmo informacijos centras

Visos paslaugos